Šilumos kupina Vaikų globos savaitė Radviliškio rajone: žvilgsnis į kiekvieną vaiką

Šilumos kupina Vaikų globos savaitė Radviliškio rajone: žvilgsnis į kiekvieną vaiką

Jau šeštą kartą Vaikų globos savaitė, kurią kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“, šiais metais vyks birželio 30 – liepos 5 dienomis, o liepos 6-ąją visoje Lietuvoje minima globėjo diena. Radviliškio rajonas taip pat kviečia šią savaitę atverti savo širdis ir pamatyti, pamatyti tuos, kuriems labiausiai to reikia. Vaikų globos savaitės simbolis – atidus, rūpestingas, šilumos kupinas žvilgsnis, kalbantis apie tai, koks svarbus yra žmogaus ryšys su žmogumi. Šis simbolis tarsi pratęsia dar 2024 metais pradėtą socialinę kampaniją „Mano akims reikia Tavo akių“. Kampanijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų globą, keisti požiūrį ir drąsinti tuos, kurie svarsto galimybę tapti globėjais. ,,Akys, tai kiekvieno iš mūsų emocinio pasaulio atvaizdas. Akys nemoka meluoti, jos visada parodo tiesą, ką galvojame, jaučiame, ko norime ir ką galime. Jeigu tik norime, galime akyse pamatyti viską, ko žmogus mums nenori ar negali pasakyti. Kartą teko dalyvauti keistame užsiėmime, kuriame reikėjo nepažystamam žmogui dvi minutes žiūrėti į akis ir nieko nekalbėti. Tai buvo labai jaudinanti patirtis, kuri sukėlė begalę įvairių jausmų ir klausimų, ne tik apie tas svetimas akis, bet ir apie save. Tuo metu kilo mintis, kad mūsų akys, tai lyg nebylus pašnekovai, kuriems visai nereikia žodžių, kad vienas kitą suprastų, pažintų ir pajaustų ką jaučia kitas. O kaip dažnai Jūs žiūrite kitam žmogui į akis? Ne šiaip žvilgtelit, bet įsižiūrit ką tos akys Jums sako? Sakysit nemandagu spoksoti? Taip tai tiesa. O kodėl atsirado toks požiūris? Gal būtent dėl to, kad įdėmiai žiūrėdami kitam žmogui į akis galime pamatyti jo paslaptis, jausmus, kuriuos slepia ir nenori niekam pasakoti apie save, todėl ir susinervina, jeigu žvilgsnis užtrunka. O ar kada pastebėjote kaip ilgai gali į kažką žiūrėti vaikai, kaip jie be jokio sutrikimo tyrinėja kitų akis ir judesius, su kokiu smalsumu jų akis žiba ir skverbiasi į Jūsų vidų? Taip vyksta vaikų pažintis su pasauliu ir žmonėmis, per žvilgsnį vaikas supranta jausmus, ar gali pasitikėti kitu, ar yra saugus, ar jį supras, ar gali būti atviras.

Kartą trylikos metų berniuko paklausiau ar jis pasiilgo savo tėčio? Akys plačiai atsimerkė. Jis pažvelgė man tiesiai į akis ir atsakė: „Ne taip kaip turėčiau…“ ir vėl žvelgė į žemę.

Kartą septyniolikos metų merginos paklausiau, kuo tavo globėja yra panaši į tavo mama? Ilga pauzė, meilės kupinas žvilgsnis ir atsakymas: „Ji man reiškia daug daugiau nei mano mama…“.

Kartą paauglė pasakojo kaip žaidė vaikiškus žaidimus su septynių metų mergaite. Kalbantis jos akys žibėjo lyg mažos mergaitės, ji dabar patyrė kažką nuostabaus ir vaikiško, ką turėjo patirti kai jai buvo septyneri.
Kartą mergaitė parašė laiškutį globėjui: „…Buvimas su tavimi, tai jausmas, kad nesu viena…“.
Kartą pastebėjau keturiolikmečio sužalotą ranką, paklausus kas nutiko, išgirdau tik „ai nieko…“, ir nudelbė žvilgsnį žemyn, bet neatlyžau, vėl grįžau prie klausimo. Tyla, atodūsis, jo akys buvo ne piktos, o kupinos liūdesio ir atsakymas „…Per pamoką kalbėjome apie šeimą, sugrįžo prisiminimai, nebegalėjau, išėjau ir koridoriuje trenkiau kumščiu į sieną…“.
Kartą keturių metų mergaitė eidama gatve sustojo, sustojo ir jos globėja, paklausė kas nutiko, mažylė žvelgė į jos akis įdėmiau nei bet kada ir paklausė „Ar būsi mano mama?“, atsakymas „Taip būsiu…“.
Ir dar daug visokių tokių kartų teko išgirsti, pajausti, pamatyti vaikų akis ir ko jos nori, prašo, už ką yra dėkingos, kuo džiaugiasi, ko bijo, dėl ko liūdi, ko tikisi.
Būti su vaikais, kurie negali gyventi su savo tėvais, tai begalės jausmų ir klausimų labirintai, į kuriuos įeiti reikia daug drąsos, ryžto ir noro, o kad juos pereitum reikia kantrybės, meilės ir pasiaukojimo. Pasitaiko, kad kai kada tie labirintai būna neįveikiami, bet rizikuoti verta. Nuostabu matyti, kai vaiko ir globėjų pasauliai sutampa, kai suprasti vienas kitą užtenka tik akių pokalbio, kai po klaidžiojimo ir skaudžių išgyvenimų vaikai atranda saugius namus ir galiausiai šeimą, kuri tave priima tokį, koks tu esi.“
Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje 3234 globėjų šeimose gyveno 4230 tėvų globos netekusių vaikų. Tačiau 1065 vaikai augo globos institucijose. Kasdien Lietuvoje 6 vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai.
Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių globą galima rasti Facebook paskyroje „Vaikai yra vaikai“, internetiniame puslapyje www.globoscentrai.lt arba paskambinus į Vaiko teisių liniją telefonu +370 800 10800.
RSPC Globos centro psichologė Rūta Repšienė
Skip to content